Rolando Schimmelpfennigo pjesės „Už geresnį pasaulį“ ir būsimo spektaklio veiksmo centre – džiunglėse vykstantis nesibaigiantis karas. Karo priežastys – nesuvokiamos, o karo dalyviai nežino, už ką kovoja: tai distopinis sąstingis, kur vis labiau trūksta oro ir švaraus vandens, o veikėjai patiria psichologinę, tapatybės krizę. Pagrindinė spektaklio tema – žmogaus identiteto krizė karinių konfliktų ir aplinkosaugos problemų kontekste. Pasak Australijos Tarptautinio ekonomikos ir taikos instituto, šiuo metu tik 11 valstybių pasaulyje nėra įsitraukusios į jokį politinį konfliktą, nepaisant to, kad šis šimtmetis yra įvardijamas kaip vienas taikiausių žmonijos istorijoje.  

​Nepaisant globalios žalos, kurią sukelia karo veiksmai, karo būtinybė visuomenei pateikiama rafinuotai, užmaskuotai, jai pateisinti randama įvairių priežasčių: karai pateikiami kaip neišvengiamas savigynos aktas, siekis išsaugoti teritoriją. Režisierius A. Areima spektaklyje plėtoja mintį, jog žmogus turėtų ieškoti gilaus santykio su gamta, į ją žvelgti ne iš naikinimo, o iš išsaugojimo perspektyvos, suvokti save, kaip jos dalį, o ne apibrėžtos teritorijos savininką. Viena iš lydinčių spektaklio temų – psichologinė žala, kurią sukelia karo veiksmai jame dalyvaujantiems kariams: spektaklio veikėjai atsiduria kraštutinėse, trauminėse, sapnui būdingose psichologinėse būsenose, kurios ir verčia juos kvestionuoti savo tapatybę, veiksmų pagrįstumą, abejoti susikurtu pasauliu. „Už geresnį pasaulį“ – tai fantastinis pasakojimas, kviečiantis žiūrovą pažvelgti į sutirštintą dabartinę socialinę ir psichologinę žmonijos realybę ir susidurti su galimais žmogaus neatsakomybės sukeltais padariniais.

​

​APDOVANOJIMAI:       2020 Aukščiausio Lietuvoje teatro apdovanojimo: Auksinio scenos kryžiaus nominacija už vaizdo sprendimus

                                           Gediminas Vansevičius, Dinas Marcinkevičius, Paulius Oficerovas spektaklyje „Už geresnį pasaulį”

                                           (Artūro Areimos teatras)