Gedulo ir vilties dienos minėjimas Radviliškio mieste

1941-ųjų birželio 14–18 d. sovietai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus. Birželio 14–18 d. iš Lietuvos į Sibirą iškeliavo 17 ešelonų: 11 su tremtiniais, 4 su suimtaisiais ir 2 su vadinamaisiais kriminaliniais nusikaltėliais. Iš Lietuvos daugiausia žmonių buvo ištremta į Altajaus kraštą, taip pat žmonės buvo tremiami į Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Komijos ASSR. Ištremtųjų iš Lietuvos skaičius, kurie buvo vežami pirmuosiuose 11 ešelonų – beveik 12 900 žmonių. Suimtųjų skaičius – 4663 žmonės. Bendras visų kategorijų represuotųjų skaičius, įvykdžius Lietuvoje trėmimo operaciją, yra apie 17,5 tūkst. žmonių. Apskritai per pirmąją (1940–1941 m.) okupaciją iš Lietuvos buvo ištremta, įkalinta arba sušaudyta apie 35 tūkst. žmonių.

Mūsų mažai šaliai tai tiesiog milžiniški skaičiai... Kaip ir visoje Lietuvoje, Radviliškio mieste paminėta Gedulo ir vilties diena. Renginys prasidėjo šventomis mišiomis už žuvusius Radviliškio švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčioje. Po šventų mišių, literatūrine kompozicija, renginį pradėjo Vaižganto pagrindinės – tolerancijos mokyklos moksleiviai. Tremties dainas atliko Radviliškio miesto kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“ (vadovė Laimutė Steponavičienė). Politinius kalinius, tremtinius savo kalba pagerbė Radviliškio rajono mero pavaduotojas Jonas Povilaitis, prisiminimus pasakojo 1951 metų tremtinė, politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė, S. Janušonienė.

Vaižganto pagrindinės – tolerancijos mokyklos moksleiviai įsijungė į respublikinę akciją ir pagamino renginiui juodai – baltus paukščius, kurie simbolizavo viltį ir neviltį. Moksleiviai, kartu su visais renginio dalyviais, papuošė geležinkelio bėgius, esančius prie trijų kryžių, gėlėmis ir uždegė žvakeles.

Tremtiniai, sugrįždami į Lietuvą iš Sibiro, parsinešė ir juos palaikiusią viltį. Viltį, kad birželio 14 – osios įvykiai nebepasikartos, bus mažiau juodų gedulo dienų, daugiau vilties ir šviesos.

Akimirkos: