Rasų šventė su folkloro ansambliu „Aidija“

Birželio 21-ąją saulė įrieda į Vėžio žvaigždyno ženklą – tai vasaros saulėgrįža, astronominė vasaros pradžia. Ilgiausia metų diena ir šviesiausia naktis - pats gamtos suklestėjimas. Vasarvidį diena Lietuvoje trunka 17 valandų ir 18 minučių; tarsi pati gamta kviestų pasigėrėti savo kuplumu, sodrumu. Praėjus porai dienų, tradiciškai švenčiamos Joninės - senovėje vadintos Kupolėmis arba Rasos švente. Saulėgrįžos šventė iškilesnė už kitas kalendorines, linksma, netgi siautulinga. Jos metu atlikinėtos apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi, įprasminančios ir sutvirtinančios žmogaus saitus su gamta.

Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“, su vadove A Virgailiene, puoselėja lietuvių liaudies tradicijas ir su jomis supažindina mūsų miesto gyventojus, svečius.

Ne pirmą kartą Rasų šventę, birželio 23-iosios vakarą, aidijiečiai šventė Radviliškio miesto Eibariškių parke. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai - jau ūgtelėję parko medžiai, kalnelis ir čia pat tyvuliuoja vanduo. Kiekvienas šventės dalyvis sutinkamas prie apeiginių vartų su vandeniu, drobiniu rankšluosčiu. Vėliau merginos pina pievoje vainikėlius, kupoliauja. Čia pat, pati geriausia folkloro ansamblio būrėja Laima Vaičiulytė, kiekvienam suskynusiam kupolę, nuspėja praeitį ir ateitį. Užgrojus folkloro ansamblio kapelai, pievoje ratelius suka susirinkusieji, merginos mėto vainikėlius ant kupolės medžio (iš kelinto karto užmes, po tiek metų ištekės), žaidžia žaidimus.

Ant kalnelio apsupto medžiais, nuo besileidžiančios saulės spindulių, užkuriamas aukuras, stebulė, dainuojamos dainos skirtos saulei ir Lietuvai. Nuo kalnelio, įkvėpdamas gyvybės žemei, nurieda degantis ratas - kad ji duotų kuo geresnį derlių. Tuo metu, su degančiais fakelais rankose, lankomi medžiai, pagerbiant juos maldomis ir dainomis.

Šventės metu labai svarbus didžiojo laužo uždegimas bei Jonų, Janinų pagerbimas, uždedant jiems ąžuolų vainikus. Jonai ir Janinos, užgrojus muzikantams, kartu su visais suka ratus aplink didįjį laužą.

Visada buvo tikima, kad jei Rasų naktį, vandens nuplukdytą vainikėlį pagaus jaunuolis, tais metais mergina už jo ištekės. Akimis palydime per vandens telkinį nuplaukiančias ugneles, ausį pasiekia švelni folkloro ansamblio „Aidija“ atliekama daina.

Šokiai prie Rasų laužo vis tęsiasi. Kai kas pavargęs jau skuba į namus, o jaunimas lieka laukti patekančios saulės.

Akimirkos: