Liepos 27 etnokultūrinės stovyklos „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darė“ stovyklautojai keliavo „Malūnų keliu“. Pasak Radviliškio miesto kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Jolantos Kvedarienės ekspedicijos tikslas supažindinti jaunimą su unikalių Lietuvos kultūros paveldo objektų – vėjo malūnų – istorine praeitimi, atkreipti visuomenės dėmesį į šių objektų išsaugojimo iniciatyvas bei informacijos sklaidą apie juos. Ekspeditoriai aplankė aštuonis vėjo malūnus prie kurių laukė to krašto pasakotojai, kraštotyrininkai.

Kleboniškių ir Paežerių vėjo malūnai – itin reti pavyzdžiai šalyje, kai malūnai gali veikti vėjo energijos dėka. Apie Kleboniškio vėjo malūną, priklausanti Daugyvenės kultūros istorijos muziejui-draustiniui papasakojo Albinas Lukoševičius.

Vaikus nustebino Paežerių vėjo malūno išlikęs sparnas, kurio ilgis beveik siekia žemę. Aksniupių vėjo malūno ir malūnininko istorija papasakojo mokytoja, kraštotyrininkė Gražina Vengrienė. Istorinę Radviliškio malūno praeitį, atskleidė Alvydas Tamošiūnas. Itin retai Lietuvoje sutinkama stiebinio malūno pavyzdį stovyklautojai pamatė Voskonių kaime. Iš visų aplankytų malūnų šis – pasirodė labiausiai apgailėtinos būklės. Ypatingai gražus Baisogalos dvaro malūnas. Su jo architektūra, istorija supažindino mokytoja Regina Vaitkevičienė. Neaplenkti Baltosios ir Šeduvos vėjo malūnai. Apie pastarąjį sklinda legendos, kad tai velnių vėjo malūnas. Jas papasakojo malūno savininkas Zigmas Daukša.

Iš 76 Lietuvoje išlikusiu vėjo malūnų net devynis turime Radviliškio rajone. Ekspedicijos metu sudarytas Malūnų kelio žemėlapis, nufotografuoti ir nufilmuoti esantys malūnai, išklausytos jų istorijos. Senieji malūnai saugotini kaip architektūros ir technikos, o tai pat ir istorijos paminklai. Gaila, kad didesnė jų dalis apgailėtinos būklės. Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojai planuoja šį maršrutą detaliai su vaizdine medžiaga aprašyti ir pateikti, kaip edukacinę, kraštotyrine medžiagą.

Akimirkos: