Apie renginį
Sveikatinimo projekto ,,Interaktyvus žaidimas – spektaklis ,,Septyni ožiukai ir
švaros Snieguolė“ tikslas – paveikia teatro meno forma ugdyti vaikų emocijų valdymo, emocinio
intelekto, sveikatingumo įpročius, nes išsakyta paprasta ir primityvi mintis nėra paveiki. Vizualiu
vaizdu siekta sukurti realaus veiksmo atmosferą, o interaktyvus dalyvavimas veiksme šį įspūdį dar
labiau sustiprina.
Interaktyvaus žaidimo-spektaklio siužetas susideda iš dviejų istorijų, kuriose
pagrindinius veikėjus, mergaitę Kamilę ir berniuką Mantą aplanko „ožiukai“, kurie įšoka ne laiku
ir ne vietoje. Ko „ožiai“ nori? Spektaklio metu ir diskusijose po jo, vaikai, kartu su aktoriais, tėvais
ar pedagogais, ieškojo ir atrado aiškius, vaikams suprantamus atsakymus. Spektaklio tema ir
aktualumas svarbus ugdymo įstaigoms, nes labai tinkamas organizuojamų sveikatinimo savaičių
renginių metu. Juo siekta atkreipti dėmesį ne tik į fizinį vaikų aktyvumą ir sveiką mitybą, bet ir į
emocinio intelekto ugdymo svarbą.
Spektaklyje pateiktos dvi skirtingos, bet tuo pačiu panašios situacijos – Mantas ir
Kamilė pasikvietė „ožiukus“, kad palaikytų jų norus, užsispyrimą, įgeidžius. Spektaklyje vyrauja ir
aiški nuoroda suaugusiam žmogui, gebančiam padėti vaikui susitvarkyti su savo emocijomis.
Vaikas neturi patirties, kaip tai daryti kitaip, todėl spektaklyje svarbų vaidmenį atlieka artimi
vaikui žmonės – mama, močiutė. Tik jos supranta, kad negatyvaus elgesio priežastis slypi kažkur
giliau, kad tai nėra tik „ožiai“. Ir nebūtinai turi būti konkreti priežastis. Galbūt jis alkanas,
pavargęs, neišsimiegojęs, gal per dieną patyrė daug įspūdžių ( animaciniai filmukai, žaidimas
kompiuteriu) gal jam liūdna ar dėl ko nors neramu. Kodėl vaikas nepasako? Nes dažnai tik
„ožiukui“ pabėgus vaikai supranta, kad jaučiasi blogai, keistai, ,,išsimušę iš vėžių“ ar panašiai.
Šmaikščiai, karikatūriškai ir kiek hiperbolizuotai iliustruotame situacijų vaidinime
vaikai lengvai atpažino save Manto ar Kamilės vaidmenyse, tai reiškia, kad patys taip elgėsi arba
matė tokį elgesį. Refleksijos metu mažieji žiūrovai nevengė išsakyti savo nuomonių, diskutavo
apie tai, kaip išvengti tokio elgesio. Spektaklio veikėjai scenoje atkūrė dažnai matytas,
atpažįstamas situacijas, po peržiūros mažieji žiūrovai tiek socialinių medijų platformose, tiek
stebint spektaklį gyvai, kartu su aktoriais ieškojo būdų, kaip susitvarkyti su „ožiukais“, kalbėjo ir
kartu atliko įvairius pratimus, skirtus valdyti neigiamas emocijas, pykčio proveržius.
Tėvų, mokytojų ar kitų, tuo metu šalia esančių suaugusiųjų, patekusių į panašią
situaciją, pareiga neužsikrėsti pykčiu, o išmintingai sureaguoti, pamėginti atrasti neigiamo elgesio
priežastį (nuovargis, baimė, stresas, liūdesys, nuobodulys, alkis, troškulys ar kt.) ir kiekvienu
skirtingu atveju pritaikyti labiausiai tinkantį metodą – pasiūlyti vaikui atsigerti vandens, keletą
kartų giliai įkvėpti ir iškvėpti, nukreipti dėmesį į kitą veiklą, kaip pavyzdžiui, atgalinis
skaičiavimas nuo dešimt iki vieno, o gal pykčio priepuolio metu laikyti vaiką stipriai apkabinus,
kol neigiamos emocijos išgaruos.
Visu projektu stengtasi, jog interaktyvus edukacinis sveiką mitybą, valgymo kultūrą,
sveiką gyvenimo būdą ir emocinį intelektą skatinantis spektaklis-žaidimas mokinius įtrauktų į
žaidimą ir šie, patirdami sėkmę, galėtų formuoti sveikos gyvensenos įpročius, kas, manoma, turės
didelės įtakos jų gyvenimo kokybei, psichinei gerovei. Kadangi šalyje susiklosčiusi pandeminė
situacija sujaukė projekto organizatorių planus, tai spektaklis- žaidimas savo jaunuosius žiūrovus
pirmiausia pakvietė į peržiūras virtualioje erdvėje. Tačiau Radviliškio miesto kultūros centro
aktoriai ir režisierės (G. Každailytė ir S. Viluskienė) nekantriai laukia situacijos pagerėjimo ir tikisi
greito susitikimo su savo jaunaisiais gerbėjais.
Edukacijos metu buvo klausomasi pasakojimo, žaidžiami žaidimai, vaikai
supažindinti su emocijų valdymu linksmai ir išradingai! Manyta, jog spektaklį verta skirti
priešmokyklinukams ir 1-4 klasių mokiniams. Radviliškio miesto kultūros centro kūrybinė grupė
(aktoriai- R. Atkočiūnienė, E. Vaikasas, G. Verdingas ir režisierės) džiaugiasi galėdami kurti
vaidmenis patiems nuoširdžiausiems žiūrovams ir tikisi greit pasimatyti ugdymo įstaigų scenose.
