Užmirštas geležinkelio miesto paveikslas

Apie renginį

Baigiamasis projekto renginys – istorinė konferencija ,,Užmirštas geležinkelio miesto paveikslas“, skirtas atskleisti išnykusio ir nykstančio Radviliškio miesto materialiojo kultūros paveldo objektų įprasminimo ir išsaugojimo svarbą, miesto istorinę ir kultūrinę raidą bei reikšmę bei palyginti ir atrasti sąsajų tarp dailininkų potėpiuose atgijusių nykstančių ir išnykusių kultūros paveldo statinių ir mokslinių žinių, kurias konferencijoje pateikė žymūs istorikai, kraštotyrininkai, kultūrologai, architektai, kariai, skulptoriai, paveldosaugos specialistai. Konferencija prasidėjo dviejų parodų atidarymu ir padėkomis mūsų krašto dailininkams už iniciatyvą prisidedant prie projekto organizavimo bei seminaro – plenero ,,Kurkime kartu 2021“ sukurtų darbų, simboliškai įamžintų išleistoje knygelėje įteikimu. Labai džiugu, jog iniciatyvą skatinęs kraštietis, karys, istorinių publikacijų autorius A. Tamošiūnas prisidėjo ne tik savo pranešimu „Istorinės atminties kultūros (ne -) puoselėjimas. Radviliškio atvejis“, bet ir rengiant projekto paraišką. Radviliškio miesto kultūros centras labai džiaugiasi ir dėkoja Alvydui už medžiagą ir konsultacijas rengiant projektą. Prie mūsų organizuojamo projekto palaikymu ir skatinimu prisidėjo Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis, kuris konferencijoje pasveikino dalyvius, lektorius ir pasidžiaugė, jog atsiranda bendraminčių, kuriems svarbi mūsų krašto istorija ir jos įamžinimas bei palikimas ateities kartoms. Meras skaitė pranešimą „Radviliškio miesto kultūros paveldo išsaugojimo reikšmė ir vertė“. Džiaugiamės turėdami palaikymą ir paskatinimą iš Lietuvos Respublikos seimo nario A. Čepononio bei Radviliškio rajono savivaldybės Mero, mero pavaduotojo, Architektūros skyriaus vedėjo, Radviliškio miesto ir rajono mokytojų bei kitų specialistų, kurie diskusijos metu išsakė savo mintis ir pateikė vizijas krašto identiteto kūrimui. Architektas Šarūnas Sabaliauskas skaitydamas pranešimą „Istorinės architektūros reikšmė šiuolaikiniame mieste“ pateikė įžvalgas ir konkrečius pasiūlymus, kaip mes galėtume pradėti atkurti savo vizualinį ir istorinį vietovės charakterį. Jau antrame mūsų vykdomame projekte mums talkina ir savo sukaupta medžiaga dalinasi Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kultūrologas Jonas Nekrašius. Lektoriaus pateiktas pranešimas „Amatai, amatininkai ir pramonė Radviliškyje“. „Tarpukario vaizdelių kronikos“ atskleidė anų laikų Radviliškio pramonės bei amatų svarbą miestui, pateikė archyvinių nuotraukų, kurios leidžia susidaryti vizualinį miesto paveikslą. Radviliškio Lizdeikos gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Laima Maminskienė pristatė labai įdomų ir informatyvų pranešimą „Mokykla ir geležinkelis: tiesioginės ir netiesioginės sąsajos“, kuriuo provokavo diskusijai susirinkusius Radviliškio Lizdeikos gimnazijos II klasės gimnazistus. Mums labai svarbu, jog jaunoji karta dalyvautų diskusijoje ir, įsisavinę istorines žinias, pateiktų savo nuomonę, kaip šiuolaikiškai ir patraukliai pristatyti išnykusį ir nykstantį kultūros paveldą. Vienas žymiausių mūsų krašto menininkų, dailininkas, skulptorius, grafikas Martynas Gaubas pasidalino savo mintimis ir prisiminimais apie savo vaikystės miestą bei aplinkybes, kurios paskatino palikti savo tėvų kraštą ir namus. Jo pranešimas ,,Menininko Martyno Gaubo asmeninė Radviliškio miesto vizija“ privertė susimąstyti apie pilkumą, kurio mūsų mieste labai daug ir pasiūlė idėjų, kaip tai pakeisti be didelių investicijų. Menininkas nuogąstavo, jog be galo pasiilgo gamtos, žalumos ir gyvybės, nes jaunosios kartos augimas ant pilko grindinio neformuos noro plačiau tyrinėti aplinkos. Visi konferencijos dalyviai turėjo galimybę pamatyti Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos parengtą parodą „Medinės sinagogos Lietuvoje”. Parodos stendai pasakoja apie unikalų kultūros paveldą – Lietuvoje išlikusias medines sinagogas. Medinės sinagogos yra materialaus žydų kultūros paveldo Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje dalis. Meras Vytautas Simelis pasidžiaugė, jog Radviliškis yra Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos narys, tad žydų kultūra ir šios tautos piliečių gyvenimas greta mūsų, su mumis šiandien yra neatsiejama visuma. Visuma, kūrusi mūsų krašto tradicijas, papročius, architektūros paveldą. Šis projektas yra labai svarbus išsaugant Radviliškio – geležinkelio miesto – identitetą, tapatybę ir savastį. Savitas krašto istorijos pateikimas, vadovaujantis šiuolaikiniais metodais ir technologijomis, yra puiki susipažinimo priemonė miesto svečiams ir gyventojams. Tokių projektų svarba, tvarumas ir tęstinumas – ne tik istorijos faktų bei kultūros paveldo atkūrimas ir išsaugojimas, bet ir kūrybingos bei savo kraštu besididžiuojančios asmenybės ugdymas. Dėkojame visiems prisidėjusiems ir palaikiusiems mūsų idėją. Viliamės, jog bendraminčių gretos didės ir padės ateityje įgyvendinti mūsų išsakytas ir subrandintas idėjas.
Projektą finansavo Lietuvos Kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Komentarai

Kiti projektai

Partneriai

Skip to content