Metus palydint: „BaltaRagio“ premjera Radviliškyje
2025-iesiems einant į pabaigą, gruodžio 20-osios vakarą Radviliškio miesto kultūros centro salė buvo sausakimša – čia įvyko ilgai laukta tradicinio metų pabaigos spektaklio premjera. Radviliškiečiams ir miesto svečiams tai jau seniai tapo daugiau nei renginiu: savotišku bendruomenės ritualu, kai į salę ateinama ne tik pažiūrėti, bet ir patirti – o svarbiausia: sužinoti, kuo šiemet nustebins kūrybinė komanda. Intriga išlieka, nes ši tradicija kasmet atranda naują formą.
Šių metų pasirinkimu tapo „BaltaRagis“ – spektaklis, paremtas pirmąja Kazio Borutos kūrinio versija, parašyta 1945 metais. Simboliška, kad šiemet minimos ir 120-osios rašytojo gimimo metinės, ir 80 metų nuo šio kūrinio sukūrimo. Režisierė Jūratė Levickaitė ėmėsi nelengvos, bet prasmingos užduoties – į sceną pakviesti ne profesionalius teatro aktorius, o Radviliškio miesto kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų vadovus, jų narius, bendruomenės žmones. Kai kuriems iš jų tai tapo tikru debiutu aktorystėje – žingsniu į visiškai kitą kūrybos teritoriją. Ir būtent tai suteikė premjerai ypatingo tikrumo: žiūrovai matė ne „sukurtus personažus“, o žmones, kurie ryžosi išmokti, išgyventi.
Pasišventimas čia buvo ne gražus žodis, o kasdienybė. Repeticijos vyko savaitgaliais, vakarais, neretai iki išnaktų – kai kasdieniai darbai jau būna baigti, o jėgų likučiai paprastai skiriami poilsiui. Tačiau kūrybinė komanda pasirinko kitą kelią: dovanoti miestui premjerą, kuri skambėtų, judėtų, alsuotų. Ir salė tai jautė – kiekviename žingsnyje, kiekvienoje pauzėje, kiekviename šviesos virptelėjime.
Premjeros vakarą „BaltaRagis“ buvo būtent toks, kokio ir laukia ši tradicija: netikėtas, gyvas, šmaikštus, tamsiai pasakiškas ir kartu labai žmogiškas. O svarbiausia – bendruomeniškas. Nes kai scenoje matai savo miesto kolektyvų žmones, kurie po repeticijų iki išnaktų sugeba sukurti tokio masto reginį, supranti: kultūra čia pulsuoja ne šūkiu, o darbu.
Kūrybinė grupė ir atlikėjai:
Režisierė – Jūratė Levickaitė
Baltras Baltaragis – Ringaudas Zavadskis
Baltro žmona Marcelė Jaudegytė – Rita Kušleikienė
Supintijusi Švendubrės davatka Uršulė Purvinaitė – Audronė Slanksnienė
Paudruvės pelkių velnias Pinčukas – Rokas Štarolis
Pasakorius Jurgis Girdvainis – Donatas Stakvilevičius
Jaunasis Jurgis Girdvainis – Valdas Vaitiškis
Jurga – Aistė Norkutė
Jurga vaikystėje – Kamilė Brazaitė
Girdvainio piršlys Anupras Visgirda – Jonas Vainovskij
Gaidžgalės karčiamos karčiamninkas Šešelga – Sigitas Jagminas
Arkliavagis Raupys – Gabrielius Verdingas
Jaunikis – Aurimas Danišauskas
Švendubrės klebonas Bonifacas Bobinas – Julius Jasius
Velnių patronas Liuciferis bei Piršlys – Virgilijus Juozaitis
Pasiutusios davatkos – mišrus choras, „Aidija“, „Šansas“, „Patrepsėlis“
Patys baisiausi Velniai – „Inserta“ ir NVŠ „Kultūros pamokos“
Nepailstantys muzikantai – „Seni pažįstami“
Jurgos arija – duetas Smiltė Kadžiulytė ir Dominykas Janušauskas
Vestuvininkai ir patys linksmiausi Paudruvės gyventojai – „Šelmiai“ ir „Spanguolynas“
Kostiumų dailininkės – Jurgita Balčiūnaitė ir Svetlana Viluskienė
Scenografija – Evaldas Jasiūnas
Šviesų dailininkas – Karolis Šabanskas
Garso režisierius – Aivaras Zdanys
„BaltaRagis“ dar kartą priminė, kad miesto kultūrą kuria čia gyvenantys žmonės – kolektyvai, vadovai, kūrėjai, kurie savo laiku, darbu ir noru palaiko gyvas Radviliškio tradicijas. Tai ne dideli pareiškimai, o paprastas, tikras dalykas: kai savi žmonės kuria savam miestui, salėje atsiranda šiluma, atpažinimas ir bendrystė, kuri išlieka ir pasibaigus spektakliui.
Radviliškio miesto kultūros centro informacija
Nuotraukos Roko Giedraičio
Daugiau renginio akimirkų: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1573332927086552&type=3
