Apie renginį

2026 m. sausio 13-oji Radviliškyje tapo diena, kai miestas susitelkė ne iš pareigos, o iš vidinio poreikio – prisiminti, padėkoti ir dar kartą sau patvirtinti, kad laisvė nėra savaime suprantama. Laisvės gynėjų dienos 35-ųjų metinių minėjimas čia išaugo į visos bendruomenės susitikimą: nuo žvakės lange iki laužų šviesos Aušros aikštėje, nuo mokinių skaitomų tekstų iki bendros dainos, nuo karių rikiuotės iki šiltos arbatos, kuri tą vakarą reiškė kur kas daugiau nei šilumą. Renginių scenarinį audinį kūrė režisierė Jūratė Levickaitė, o renginių koordinavimu rūpinosi Gabrielius Verdingas – jų dėka diena turėjo aiškią kryptį, prasmingą ritmą ir jautrius akcentus.

Minėjimas prasidėjo anksti ryte pilietine akcija „Pergalės šviesa“ – 8.00 val. languose sužibo žvakutės. Tylus, bet labai tikslus ženklas, kad atmintis gyva ne tik scenoje ar aikštėje – ji pirmiausia gyvena namuose, šeimose, kasdieniuose pasirinkimuose. Vidurdienį Aušros aikštėje susirinkę radviliškiečiai dalyvavo iškilmingame minėjime, kurio pradžia buvo pažymėta pagarba ir vienybe: kylant Lietuvos valstybės vėliavai nuskambėjo „Tautiška giesmė“, o aikštėje išsirikiavusi Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono karių rikiuotė tapo gyvu ryšiu tarp praeities ir dabarties – tarp tų, kurie gynė laisvę 1991-aisiais, ir tų, kurie ją saugo šiandien. Susirinkusiuosius pasveikino Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis, o rikiuotės vadas mjr. Mantas Švedarauskas tvirtai, kariškai įprasmino ceremonijos eigą.

Ypatingu simboliu tapo trylikos atminimo laužų uždegimas. Laužai tą dieną buvo ne dekoracija – tai buvo šviesos ir pažado ženklai, saugomi Garbės sargybos, primenantys, kad laisvė gimsta iš apsisprendimo, vienybės ir atsakomybės vienas už kitą. Skambėjo dainos, jautrūs žodžiai, buvo perskaityti žuvusiųjų vardai, o tylos minutė – lydima trimito įrašo – sutelkė aikštę į vieną bendrą kvėpavimą. Meninę programą papildė solistės Adelės Kablytės ir Godos Šikšnytės pasirodymai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininko Alberto Vitarto padėkos sąjungos nariams, o dienos mintis aiškiai nuskambėjo ir vedėjų žodyje: laisvė nėra duotybė – ją kiekviena karta turi patvirtinti savo darbais, pagarba istorijai ir vienybe. Minėjimo kulminacija tapo Smiltės Kadžiulytės, Valdo Vaitiškio ir visų tądien Aušros aikštėje susirinkusiųjų bendra daina – Vytauto Kernagio „Baltas paukštis“: scenoje ir aikštėje susijungę balsai tapo vienu, o kariškių salvės šią akimirką įprasmino pagarbiu, tvirtu akcentu.

Po oficialiosios dalies Aušros aikštė neištuštėjo – nuo 13.00 iki vakaro ji gyveno „Prie trylikos atminimo laužų“ ritmu: veikė atminimo instaliacija, skambėjo patriotiniai skaitymai, aikštę papildė vaizdo projekcijos, o balsą šiai dienai suteikė miesto mokyklų bendruomenės. Vinco Kudirkos progimnazija, Vaižganto progimnazija, Gražinos pagrindinė mokykla, Lizdeikos gimnazija, Radviliškio meno mokykla – kiekviena atnešė savą intonaciją, savą žvilgsnį, savą jauną atmintį. Tai buvo labai svarbi žinutė: laisvės istorija nėra vien praeitis – ji yra perduodama gyvai, per žodį, per kūrybą, per buvimą kartu.

Vakare bendruomenė persikėlė į Radviliškio miesto kultūros centro didžiąją salę, kur 18.00 val. skambėjo koncertas „Dainos, kurios nebuvo užrašytos“ – Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir atlikėja Bjelle pakvietė sušilti „kūnu ir siela“, o muzika tapo dar viena kalba, kuria tą dieną buvo kalbama apie laisvę. Po koncerto, 19.30 val., miestiečiai vėl sugrįžo į Aušros aikštę – „Kai laužai dar dega“ dalyje minėjimą užbaigė šilta arbata ir folkloro ansamblio „Aidija“ dainos. Tai buvo šviesus, ramus finalas, kai nesinori skubėti namo, nes norisi pabūti drauge – kaip tada, 1991-ųjų sausį, kai žmones šildė laužai, arbata ir vienas kito artumas.

Šių metų minėjimo foną prasmingai papildė ir išvakarėse įvykęs naktinis patriotinis pėsčiųjų žygis „14“, kai bendruomenė žiemiško šalčio nepabūgo ir 14 kilometrų kelią pavertė pagarba tiems, kurių dėka šiandien galime rinktis, kalbėti, kurti ir būti. Žygis tapo tarsi įžanga į sausio 13-osios renginius – gyvas priminimas, kad atmintis yra veiksmas, o laisvė stipriausia tuomet, kai ją saugome kartu.

Dėkojame visiems, kurie buvo šios dienos dalimi: kariams, šauliams, mokiniams ir mokytojams, nepriklausomybės gynėjams, bendruomenėms, savivaldybės atstovams ir kiekvienam radviliškiečiui, atėjusiam į Aušros aikštę ar uždegusiam žvakę lange. Sausio 13-oji Radviliškyje dar kartą įrodė – laisvė gyva tol, kol ją prisimename, branginame ir saugome kartu.

Radviliškio miesto kultūros centro informacija

Nuotraukos Svetlanos Viluskienės ir Roko Giedraičio

Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 35-ečio minėjimas:

https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1584670399286138&type=3

„Prie trylikos atminimo laužų“: Garbės sargyba, atminimo instaliacija, patriotiniai skaitymai ir vaizdo projekcijos, folkloro ansamblis „Aidija“:

https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1584688879284290&type=3

Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro ir atlikėjos Bjelle koncertas „Dainos, kurios nebuvo užrašytos“:

https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1584699765949868&type=3