Šių metų birželio 20–21 dienomis vienoje iš įkvepiančių Lietuvos pajūrio vietų – Šventojoje – vyko jau penkioliktasis respublikinis dailės mokytojų ir dailininkų seminaras-pleneras „Kurkime kartu – 2025“. Tai išskirtinė kūrybinė ir profesinė platforma, šiemet dedikuota Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Plenero tema – „Čiurlionio jūra“ – tapo ne tik meniniu motyvu, bet ir dvasiniu pamatu kūrybai, bendrystei, įkvėpimui. Kūrybos procesas vyko natūralioje aplinkoje – vėjo, bangų ir saulės nušviestame pajūryje – kur net gamta įsijungė į kūrybinį dialogą.
Šiemet plenere dalyvavo net penkiolika kūrėjų, dauguma jų – kraštiečiai. Džiugu, kad tarp jų buvo ne tik patyrę pedagogai – Audronė Kudžmaitė, Ramūnas Dagys, Jolanta Akučkienė, Sigitas Laurutis, Inga Ginkevičiūtė, Irina Kareivienė, Rita Adomaitienė, Toma Matulevičiūtė, Jūratė Jukštienė, Almantas Minkevičius, buvusi mokytoja Vida Šereivaitė – bet ir naujos dalyvės: dailės mokytojos Vaiva Vaičiūnienė bei Aksana Lapeškina. Jų prisijungimas liudija apie nuolat atsinaujinančią ir augančią kūrėjų bendruomenę. Plenere taip pat dalyvavo tautodailininkas Kęstutis Kasperavičius ir Svetlana Viluskienė.
Prie plenero darbų parodos, kuri bus atidaryta liepos 5 d. per Radviliškio miesto šventę Latvių namelyje, prisijungs dar keturi dalyviai, dėl aplinkybių negalėję atvykti į Šventąją: Simona Meiliūnienė, Evaldas Jasiūnas, Marta Vaškovič ir Edita Sadauskė. Jų darbai papildys bendrą parodą, tarsi patvirtindami, jog „kurkime kartu“ – tai ne tik fizinis buvimas vienoje vietoje, bet ir dvasinė bendrystė, jungianti visus, gyvenančius menine pasaulėjauta.
Kūryba šioje kelionėje neapsiribojo vien molbertais. Vienas iš išskirtinių plenero bruožų – bendras maisto ruošimas, tapęs kūrybinės bendrystės tąsa. Čia kūryba prasidėdavo ne nuo dažų, o nuo druskos žiupsnelio bendrame puode ir nuo nuoširdaus pokalbio, dalijantis kasdienybės išgyvenimais. Ant laužo virta vakarienė, pasidalijimas atsakomybėmis ir juokas prie bendro stalo simbolizavo tai, kas meninėje bendruomenėje svarbiausia – bendravimas be įtampos, be vertinimo – betarpiškas, šiltas, žmogiškas.
Dalyvavimas šiame renginyje daugeliui buvo ne tik kūrybinė, bet ir emocinė terapija – proga sustiprinti ryšį su savo menine tapatybe, kuri kasdienybėje dažnai pasimeta po vertinimų, formalių užduočių, ataskaitų ar dailės konkursų. Mokytojai, didžiąją metų dalį gyvenantys mokinių kūrybinėmis kelionėmis, čia galėjo stabtelėti, įkvėpti druskingo pajūrio oro ir tyliai ištarti sau: „Dabar – mano eilė kurti.“ Pleneras šiais metais ypatingai išryškino kūrėjų bendruomenės svarbą – galimybę susitikti neformalioje aplinkoje, pabūti drauge, pasikalbėti apie tai, kas rūpi, pasidalinti patirtimis ir meniniais atradimais.
Seminaras-pleneras „Kurkime kartu – 2025: Čiurlionio jūra“ priminė mums visiems, kaip svarbu jausti, kad nesi vienas. Kad bendraminčių palaikymas, buvimas šalia, dalinimasis įkvėpimu ir abejonėmis – ne mažiau svarbus nei pats meno aktas. Tokie susitikimai įprasmina ne tik mokytojo profesiją, bet ir žmogiškąją kūrėjo tapatybę.
Tad kviečiame visus – ne tik dailės mokytojus – nepraleisti progos būti šios bendruomenės dalimi. Nes, kaip sako jūra, kai į ją žvelgi Čiurlionio akimis – „tik bangose įvyksta tikras atspindys.“
Straipsnį parengė: Svetlana Viluskienė
Organizatorius: Radviliškio miesto kultūros centras
Partneriai: Radviliškio rajono savivaldybė, Radviliškio rajono švietimo ir sporto paslaugų centro suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius, Radviliškio dailės mokykla
Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1417218606031319&type=3