Radviliškyje pristatytas vienas ambicingiausių pastarųjų metų viešojo meno projektų – 45 metrų ilgio sienos tapybos kūrinys, sukurtas tarptautinės sienos tapybos rezidencijos metu. Tai dar viena projekto „Jaunųjų menininkų reidas“ iniciatyva, įrodanti, kad šiuolaikinis menas gali ne tik papuošti miesto erdves, bet ir tapti žmones jungiančia patirtimi.
Projektas „Jaunųjų menininkų reidas“ jau devintus metus kviečia regionuose kalbėti apie šiuolaikinį meną ne kaip apie kažką tolimo ar sunkiai suprantamo, bet kaip apie gyvą reiškinį, vykstantį čia ir dabar. Per šiuos metus Radviliškyje pristatyti teatro, muzikos, šiuolaikinio cirko, performanso, kino ir vizualiojo meno projektai, o prieš ketverius metus prasidėjusi pažintis su sienos tapyba tapo neatsiejama miesto kultūrinio veido dalimi.
Šių metų projekto ašimi tapo tarptautinė sienos tapybos rezidencija. Keturias dienas ir naktis prie bendro darbo plušėjo keturi jaunieji Lietuvos menininkai – Simonas Kardašius, Jonas Daukšys, Manuilis Konikov, Arminas Liuima ir italų menininkas Lahuen Pino. Visą kūrybinį procesą lydėjo ir koordinavo rezidencijos kuratorius Žygimantas Amelynas, padėjęs skirtingiems meniniams braižams susijungti į vientisą kūrinį.
Nors šiandien žiūrovai mato vientisą 45 metrų ilgio piešinį, kelias iki jo nebuvo paprastas. Penki skirtingi autoriai, penkios kūrybinės kalbos, skirtingos technikos ir darbo ritmai pareikalavo ne tik profesinių įgūdžių, bet ir gebėjimo išgirsti vienas kitą. Kūrybinio proceso pradžioje netrūko klausimų ir abejonių – ar pavyks išlaikyti kiekvieno autoriaus individualumą ir kartu sukurti vieningą kompoziciją? Vis dėlto šį kūrybinį chaosą nuo pat pirmųjų rezidencijos minučių kryptingai valdė sienos tapybos projekto kuratorius Žygimantas Amelynas, padėjęs menininkams ieškoti bendrų sprendimų, išlaikyti kūrybinę kryptį ir skirtingus braižus sujungti į vientisą visumą. Dienoms bėgant atsirado pasitikėjimas, bendri sprendimai ir tikras komandinis ryšys. Rezidencija tapo ne tik meno kūrinio gimimu, bet ir bendrystės pamoka.
Renginyje dalyvavę menininkai pasidalijo savo patirtimis, pasakojo apie didžiausius kūrybinius iššūkius ir pripažino, kad ši rezidencija leido ne tik sukurti naują darbą, bet ir augti kaip kūrėjams, o italų menininkas Lahuen Pino džiaugėsi šiltu priėmimu Radviliškyje ir sakė, jog ši rezidencija jam paliko ne tik profesinių patirčių, bet ir gražių prisiminimų apie Lietuvą.
Susirinkusiuosius pasveikino Radviliškio miesto seniūnas Justinas Pranys, kuris akcentavo, kad tokios iniciatyvos keičia miesto veidą ir suteikia viešosioms erdvėms naują prasmę. Pasak jo, menas tampa ne tik estetiniu akcentu, bet ir miesto tapatybės dalimi, kuria gali didžiuotis visa bendruomenė.
Projekto vadovė Vaida Norkevičienė kalbėjo, kad didžiausia šios rezidencijos vertė slypi ne tik ant sienos nugulusiame kūrinyje, bet ir viso proceso metu užsimezgusiame dialoge. Pasak jos, dialogas vyko ne tik tarp penkių skirtingų menininkų, ieškojusių bendros meninės kalbos, bet ir tarp kūrėjų, organizatorių, miesto seniūnijos, verslo partnerių bei visos bendruomenės.
Atskirą padėką Radviliškio miesto kultūros centro vardu projekto vadovė skyrė Radviliškio miesto seniūnijai, kuri prie projekto prisidėjo visapusiškai – nuo architektūrinių sprendimų ir eskizo derinimo iki sienos paruošimo, techninių klausimų sprendimo bei pagalbos dažais ir kitomis darbui reikalingomis priemonėmis.
Taip pat projektas nebūtų įvykęs be pagrindinių projekto rėmėjų – UAB „Autoreidas“ ir UAB „Aloyzo Grigaliūno transportAS“, UAB Vilimora, kurių pasitikėjimas ir pagalba leido įgyvendinti šį ambicingą projektą.
Kalbėdama apie dialogą, Vaida Norkevičienė priminė, kad jis neapsiriboja vien oficialiais partneriais. Ji pakvietė susirinkusius miesto gyventojus paploti ir šalia kuriamos sienos gyvenančiai kaimynei, kuri visos rezidencijos metu menininkams skolino vandenį, vaišino ledais ir kasdien nuoširdžiai domėjosi jų darbu. Būtent iš tokių, atrodytų, mažų gerumo gestų gimsta tikras miesto bendruomeniškumas. Kai kūrybos procese susitinka menininkai, verslas, savivalda ir paprasti gyventojai, atsiranda tai, kas svarbiausia – dialogas, leidžiantis idėjoms tapti ne tik meno kūriniais, bet ir visos bendruomenės istorijos dalimi.
Renginiui ypatingą nuotaiką suteikė rezidencijos dalyvio Lahuen Pino muzikinis pasirodymas – pritariant gitarai jis atliko keletą itališkų dainų, kurios tapo nuoširdžia padėka Radviliškiui ir simboliškai užbaigė tarptautinę kūrybinę savaitę.
Tarptautinės sienos tapybos rezidencijos rezultatas – ne tik įspūdingas 45 metrų ilgio kūrinys, papildęs Radviliškio miesto vizualinį identitetą. Ši siena tapo bendro kūrybinio proceso simboliu, įrodančiu, jog skirtingos kultūros, patirtys ir žmonės gali susitikti vienoje erdvėje ir sukurti tai, kas išliks daugelį metų.
Projektą „Jaunųjų menininkų reidas“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Radviliškio miesto kultūros centro informacija
Nuotraukos Roko Giedraičio, Vaidos Norkevičienės
Daugiau sienos tapybos rezidencijos nuotraukų: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1722975495455627&type=3